Pakabutis "Sapnuotojas" 03/09/2011
Žinot, tą jausmą, kai sapnuoji, jog skrendi? Kai esi virš visko. Pakilęs. Sklandantis. Lengvas. Iš tokių sapnų nesinori pabusti. "Sapnuotojas" būtent toks ir yra - sustabdytas skrydyje. Nepažadinamas. Dar svajotojas gal kiek truputį. Add Comment miniatiūrinis pakabutis "Planktonas" 02/13/2011
Susipažinkite. Prieš jus - Planktonas. Jo vardas kilęs iš graikiško žodžio "planktos", kurio reikšmė - paklydęs, klajūnas arba bastūnas. Planktonas yra visiškai priklausomas nuo saulės. Ir gyvena jis vandenynuose, jūrose ir ežeruose :) Toksai pakabutis atsirado, galvojant apie visokiausius mažus sutvėrimus, tokius neįžiūrimus net. Galvojant, kad ir aš iš viršaus, iš labai labai aukštai, gal visai panaši į kokį tais planktoną. Mažą paklydėlį. Tokį. Sidabras ir emalė. Sidabrinis pakabutis "Nupiešk man avelę" 02/04/2011
- Sakyk, ar tiesa, kad avelės ėda krūmus? - Taip, tiesa. _ O! Tada aš patenkintas! Nesupratau, kodėl jam taip svarbu, kad avelės ėda krūmus.Bet mažasis princas pridūrė: - Vadinasi jos ėda ir baobabus? Manoji avelė šuoliuoja prisivalgiusi baobabų, visa išsipūtusi. Taip, tiesiai iš baobabo viršūnės! Kaklo papuošalas "Stebuklinga arbatėlė" 10/20/2010
Kuriant šį papuošalą, galvoje vis sukosi žodžiai - "Kada arbatėlė tampa stebuklinga? Kai yra su kuo ja dalintis". Juk tada viskas skaniausia ir gražiausia, ir nepasimiršta, kai turi su kuo viską dalintis. Akimirkos tampa istorijomis. O kitoje papuošalo pusėje rankomis pjaustyti inicialai. Juvelyrika. "Aš esu gamta" 09/14/2010
Mane visada domino augalų, natūralaus gamtos grožio atkartojimas ir interpretacijos papuošaluose. Gamta ir žmogus man - vientisa ir nedaloma jungtis. Ji nėra mano dalis, aš nesu jos, aš ir esu gamta. Rūpestėliai 08/09/2010
Pastaruoju metu esu visa susišiaušusi nuo visokio dydžio rūpesčių ir rūpestėlių. Reikia padaryti tą ir aną, reikia keltis anksti, reikia lėkti, reikia reikia reikia... O kur vasara? Kur ji pralėkė? Net įdegio ant nosies nepaliko. BEVEIK nė žymės. Kai taip jaučiuosi, kai paniurusi, nelaiminga, tada pagalvoju, tyliai sau, paslapčiukais - "gerai būtų mokėti užsiauginti džiaugsmą, kaip kokį bijūną. Ar bent jau mažą kokį kvietkelį. Bent mažulytį." Ach kaip aš norėčiau išskėsti rankas į šonus, užsimerkti, stipriai stipriai ir jausti, kaip auga džiaugsmas tiesiai man iš pakaušio. "Džiaugsmo auginimas" |













