Marso gyventojas tau atrodytų kiek keistas. Jo rankos ir kojos dviejų metrų ilgio. Jis visada žiūri kažkur tolyn (gal todėl, kad toks aukštas?). Jis turi debesį. Tamsiai mėlyną. Šias auga, kai marso gyventojui liūdna. Kartais tas debesis atrodo visai „nusipenėjęs“.

Kuriant šį papuošalą, galvoje vis sukosi žodžiai - "Kada arbatėlė tampa stebuklinga? Kai yra su kuo ja dalintis".
Juk tada viskas skaniausia ir gražiausia, ir nepasimiršta, kai turi su kuo viską dalintis. Akimirkos tampa istorijomis.

O kitoje papuošalo pusėje rankomis pjaustyti inicialai.

Jei vaikystėje manęs paklausdavo, koks metų laikas man labiausiai patinka, visada atsakydavau - vasara. Jei dabar kas paklaustų, atsakyčiau, kad ruduo.  Tas kvapas ore, sumišęs su prisiminimais, spalvoti lapai, visur besitraikantys voratinkliai... Žodis labiausiai apibūdinantis mano jausmus šį rudenį - nostalgija. Tokia nėriniuota, kaip voratinkliai ir šilta, kaip spalvoti lapai.

Ir apėmė mane rudeniniai tingiadieniai, kai viskas sulėtėja, atšąla ir norisi tik kiurksoti prie židinio su puodeliu arbatos rankose ir šiltu pledu ant kojų. Kai viskas jau kvepia rudeniu.
Trumpas naujo darbo fotoreportažas :) "Aistra ir ramybė" - apyrankė ir žiedas.

Mane visada domino augalų,  natūralaus gamtos grožio atkartojimas ir interpretacijos papuošaluose. Gamta ir žmogus man - vientisa ir nedaloma jungtis. Ji nėra mano dalis, aš nesu jos, aš ir esu gamta.

Pastaruoju metu esu visa susišiaušusi nuo visokio dydžio rūpesčių ir rūpestėlių. Reikia padaryti tą ir aną, reikia keltis anksti, reikia lėkti, reikia reikia reikia... O kur vasara? Kur ji pralėkė? Net įdegio ant nosies nepaliko. BEVEIK nė žymės.
Kai taip jaučiuosi, kai paniurusi, nelaiminga, tada pagalvoju, tyliai sau, paslapčiukais - "gerai būtų mokėti užsiauginti džiaugsmą, kaip kokį bijūną. Ar bent jau mažą kokį kvietkelį. Bent mažulytį."
Ach kaip aš norėčiau išskėsti rankas į šonus, užsimerkti, stipriai stipriai ir jausti, kaip auga džiaugsmas tiesiai man iš pakaušio.

"Džiaugsmo auginimas"

Kartais užsakymai tarsi patys iš savęs plaukia, kai paliekama begalė vietos kūrybai, kai užsakovui svarbiausia tik apimtys, o visa kita paliekama tau ir tavo fantazijai. Jausmas, kad kažkas visiškai pasitiki tavo skoniu - nepakartojamas. Apyrankė ir prie jos derantys auskarai "Laumžirgių vasara". Vasariškas komplektas žaviai moteriai :)

Dažnai gaunu laiškų, su klausimais ne tik apie mano kūrybą, bet ir apie mane pačią, todėl ir nusprendžiau pradėti rašyti blogą, kad labiau pažintumėte mane, galėtumėte pažvelgti ne tik į jau užbaigtą papuošalą, bet ir į procesą. Taip pat čia talpinsiu daugiau darbų nuotraukų. Pradžiai trumpas interviu :)