Dabar žinau, ne, ne tik žinau, bet ir labai jaučiu, kad vėl noriu Italijon. Kavos kvapas, ledai, skaniausi pasaulyje (tikrai!), moterys važiuojančios dviračiais su skrybėlėmis (aš taip nemokėčiau, taip grakščiai, taip itališkai). Vynas, motoroleriai, žmonės dainuojantys gatvėse (patys sau, ant tu pačių motorolerių), arba parduotuvėse, besirinkdami duoną (mmm). Gausios šeimos restoranėliuose, bendraujančios daugiau, nei valgančios. Viskas, ko nenufotografuosi, bet pasilieka.